Apie gintarą

GINTARO SAVYBĖS

Pušų sakai, tekėdami ir kietėdami, buvo veikiami nevienodos temperatūros ir oro sąlygų. Priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje tie sakai, gulėdami žemėje, kietėjo, susidarė atitinkamos ir jų cheminės bei fizinės savybės. Todėl netgi vienoje vietoje rasto gintaro gabalai skiriasi ne tik savo forma, bet ir spalva, kietumu, skaidrumu. Rasti lygios spalvos arba vienodo skaidrumo gabalą retai pasitaiko.
Gintaro spalva geltona, atspalviai įvairūs ir labai turtingi niuansų - nuo šviesiai geltono iki raudono. Randama gintaro taip pat balto, dramblio kaulo spalvos, netgi žalsvo, mėlyno.
Gintaras vertinamas ne tik dėl savo auksinės spalvos, įvairių atspalvių, bet ir dėl skaidrumo, įvairaus šviesos pralaidumo. Kadangi gintaro gabalai yra nelygių formų, tai šviesos spinduliai lūžta juose nevienodai ir dėl gintare esančių priemaišų sudaro visokius gražių reginių efektus. Štai kodėl pastaruoju metu gintaro meistrai vertina šias savybes ir stengiasi savo dirbiniuose ne tik jų nepažeisti, bet dar labiau paryškinti.
Gintarą sunkiai veikia išoriniai veiksniai. Jis netirpsta vandenyje, ir todėl milijonai metų nepaliko jame beveik jokių žymių.
Gintaro gabalų randama įvairaus svorio, nuo keletos gramų iki kelių kilogramų.
Gintaras būna labai įvairių formų.Tai priklauso nuo reljefo, kur jis gulėjo, nuo to, kaip lašėjo medžių sakai.
Gintaras lengvas, trapus, palyginti minkštas. Sunkiai praleidžia elektros srovę, trinamas į vilnonę medžiagą, jis įsielektrina ir ilgokai išlaiko elektros krūvį. 

GINTARO GYDOMOSIOS SAVYBĖS

Dar senovės graikų gydytojas Hipokratas (460-377 m. pr. Kr.) savo veikaluose aprašė gydomąsias gintaro savybes ir jo vartojimo būdus.
Senovės Romoje tikėta, kad jis saugąs nuo beprotystės, sutrintas su medumi gydąs gerklės, ausų ir akių ligas, o geriamas su vandeniu - skrandžio ligas.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą gintaras naudotas įvairioms ligoms gydyti. Pvz., gintaro gabalėlių antpilas su degtine buvo geriamas vyrų potencijai palaikyti. Lietuvoje ir carinėje Rusijoje auklės turėjo nešioti gintaro karolius - manyta, kad jie apsaugos jas ir vaikus nuo ligų. Kūdikiams, ypač Vokietijoje, dar ir prieš Antrąjį pasaulinį karą rišdavo gintaro karolėlius, kad neskausmingai dygtų ir išaugtų tvirtesni dantys.

Ir dabar kai kurios moterys, susirgusios struma, nešioja nešlifuoto natūralaus gintaro vėrinį. Mat gintaras, liesdamasis su oda, kaupia elektrostatinį krūvį, oksiduojasi ir gamina gintaro rūgštį, kuri teigiamai veikia kvėpavimo organus, stimuliuoja nervų sistemą, gerai veikia širdį ir inkstus.

Gintaro preparatai naudojami ir šiuolaikinėje medicinoje ir netgi kosmetikoje.
gaminama gintaro pudra, veido ir kūno šveitikliai, įvairiausi kremai, gintariniai rutuliai, smilkalai, gintaro prisodrinta arbata. Kosmetikoje naudojama gintaro pudra arba gintaro dulkės sudaro sluoksnį, odą saugantį nuo UV spindulių, o gintaro aliejus, sugebantis prasiskverbti pro epidermį, turi antiseptinių savybių, gydo žaizdas, stiprina imunitetą.

Nuo vaikystės gintaras mums asocijuojasi su maloniais pojūčiais: saldumu, švelnumu, gražiu skambėjimu, maloniu kvapu. Jis išplečia biologinės auros lauką, ir žmogus tampa labiau apsaugotas. Gintaras taip pat naudojamas čakroms valyti, o rankoje maigant nedidelį gintaro gabaliuką stimuliuojamas raumenų darbas, įgaunama daugiau stiprybės.